******
Kai Tave spalvos keldavo nakty
Kalnų neramios, smaugiančios aistringos--
Buvai dangaus ir pragaro arti--
Šventasis skardžių demoniškuos vingiuos--

Dabar aš vien spalvom tom gyvenu--
Vienatvės tuopos po žvaigždynus braido--
Kalnuos takelio lig senų namų
Vis ieškau - uoloje sugerto aido--

Medžių viršūnėmis usnėtoji diena
Nubėga nepalikus nė ženklelio--
O aš Šventuos Kalnuos vienų viena
Raudoną uolą klausiu, ar takelio

Nematė lig kraujuojančių namų,
Ar viskas ten sudeginta, suminta?!
Kalnų šventovėje - tyla, ramu--
Virš tuopų giedančių dangaus kraštelis švinta...