Skambėjime...
Trapus lyg stiklas dūžta.
Tarp pirštų prateka kaip smėlis.
Akimirka, kai amžinybe virsta.
Šalti švytuoklės pjūklo žingsniai.
Tvinksniai...
Širdis atitaria dūžiais.
Vėl mintimis pirmyn šuoliuoji,
Tikėdamas save pralenkti.
Nelaukta nebūtis prie kojų.
Sustoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-29 11:59:41
šienavimas, dalgio galandimas ir žolės pjovimas, su daina, lyg tai bus visą amžinybę, taip smagiai, tik cvankt cvankt, ir vėl su daina, švyst švyst per žolę, žiūrėk jau ir vakaras, tai tik vasara; žiūrėk jau ir žiema;
Žodžiu matau žmogų dalgiu pjaunantį žolę; LAIKAS - Vasara;
Tikriausiai dabar turiu eiti pas neuropatologą, juk turiu matyti tik raides;
:)