Tu gulbinas, o aš tik prūdo antis,
Tu ežere, aš sodžiaus tvenkiny.
Jei ir skaitai, skaitai dantis sukandęs,
Juk aš tik margaplunksnė prūdo antis
Maurais apžėlusiame vandeny.
Tokių kaip aš, čia murkdos kelios vados,
Keli apsipešioję antinai…
Nepatrauklus šio tvenkinio paradas –
Išsirikiavę plaukia margos vados,
O gulbinai? O gulbinai aukštai…
Užvertę galvas stiebiamės į rojų –
Tik meldų viršūnėlės prieš akis,
O prie trumpų ir nušleivotų kojų
Įmitęs laikas stabarus suklojo
Ir visa tai vadinasi .....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-28 12:21:09
graži satyra, bet ne lyrika; satyra šauni, todėl keisčiau žanrą; ( o šiaip dėl skonio nesiginčijama, antys antiškai gražios, ir su gulbinais nesikryžmina; taip, kad čia graži satyra turi šaunų savyje pasvarstymo potėpį; Šiek tiek primena tie žiūrėjimo kampai, nuotaika, autoriaus slapyvardžiu Nuodai dvasią; ne rašymo stilių, bet dvasią - žiūrėjimo kampą;) čia pas jus satyra, t.y. būčiau rašiusi satyros kategorijoje; šaunus satyroje; Juk:
* * *
skrenda į rojų
žąsys antys ir gulbės -
laukinis ruduo...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-11-28 11:13:04
Na, šiaip jau ir antys skraidyti moka:)