Santrauka:
Gal banalus, bet man visai gražus :)
Kalbėk, mergaite, tylinčiom akim.
Nors jos tik tyli, tačiau šaižiai šaukia.
Nenori – neprabilki lūpom sučiauptom,
Bet akys – jose išgyvenimai praplaukia.
Kai ašaros pabyra nuo blakstienų,
Tai, tai – jau žodžiai tylinčių akių.
Drėgni ir sūrūs, bet nelieka
Nepastebėti tie takeliai ant skruostų.
Kalbėk, mergaite, tylinčiom akim.
Jos ne nebylios, jos mintis išduoda.
Žodžius girdi visi, tačiau mintims
Juk ne kiekvienas mielas pasiduoda.
Bet kas supras – kalbėt jam nereikės.
Įžvelgęs almančių akių aruodus,
Jis pasakys: – mergaite, nekalbėk.
Tylinčios tavo akys aidi versmių šuorais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-26 12:03:05
Bet kas supras – kalbėt jam nereikės.
Įžvelgęs almančių akių aruodus,
Jis pasakys: – mergaite, nekalbėk.
Tylinčios tavo akys aidi versmių šuorais.
[dievuliau, kaip gražu]
susigraudinau skaitydama, labai jausminga ir nuoširdu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-25 14:03:16
Tylinčios akys daugiau pasako:
nei juodos raidės lape išrašo... :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 13:20:42
Akys... Jos viską išduoda... Gražiai apie akis, bet vakarykštė mergaitė man labiau patiko:-)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-25 12:07:06
Jausmingas "..kas supras-kalbėt jam nereikės...'-tikra tiesa.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-25 11:57:52
akys almančios - su meilė aprašyta.