Gyvenime vieną vienintelį kartą
  Sužeisti save draugo rankomis verta,
  Likimą ant sielos svarstyklių pasverti
  Ir tyliai nuspręsti, kad verkti – neverta...

  Ir verta draugus išlydėti lig vartų,
  Kad jie pas tave dar ateitų ne kartą.
  Žodžius, kurių netarei niekam, ištarti,
  Mylėti – kad mylimas niekad neverktų.

  Ir verta tik vieną vienintelį kartą
  Matyti, kaip medį be reikalo kerta.
  Ir galvą nulenkt, ir kaltai užsimerkti,
  Ir tyliai nuspręsti, kad smerkti neverta.

  Gyvenime vieną vienintelį kartą
  Pajust juodą neregio neviltį – verta...