aš išėjau...
...aš išėjau - - -
virš lengvo rūko
mėnulis sklendė
išdidžiai,
kai kaimo tylą,
sklaidant sapną,
jau budino
pirmi gaidžiai,
arkliai lankoj
rasotoj braidė,
prabilo ir
lakštingalos daina –
ji taip skambėjo,
lyg virpėtų
vos brėškus
vasaros diena
ir susiliejo
tirpstanti ramybė
su svirčių
girgždesiu
gailiu –
jau išėjau - - -
nors man atrodo,
kad dar kartais
takais žvaigždžių
sugrįžt galiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-11-25 17:48:48
siltas, labai siltas kalbejimas... palieciantis giliai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-23 11:56:17
Sklandžiai plaukiantis, ramybę skleidžiantis, prisiminimais šildantis. Vaizdus minties erdviškumas.
Pasiimsiu. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-23 11:24:22
Vasariška, šilta,ramu Jūsų eiliuke. Nupleveno lyg rūkas virš pievos... Patiko.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-23 09:22:59
Lengvai ir švelniai skambantis, tartum plaukiantis paprastu, bet ausiai mielu rimu. Toks ne Stasiškas:-)
Vaizdai jautrūs, sentimentalūs, kuriantys vientisą mintį. Gražu.
Gal dar truputį reiktų padirbėti su paskutiniuoju posmu. Jis kiek silpnesnis - trečia eilutė prastina, galima būtų bandyti ją keisti į subtilesnę žodžių išraišką.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-23 08:07:36
Atsakymas - mano šiandieniam kūriny, Stasiuk... ;) Berods, nebuvom susitarę apie tų patį myslyt...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-23 00:13:25
...Labai , labai gražus kūrinys...ir vaizdiniai ir mintis nuostabioje harmonijoje...