Senuos griuvėsiuose
Sutiksiu saulę
O dienai įpusėjus
Mostu sveikinsiu pasaulį
Nors nežinia kamuoja
Lyg beprotė
Atnešk man motina
Vandens ąsotį
Nuprausiu veidą
Rankas numazgosiu
Nerimą ramų
Žemei atiduosiu
Nupirksiu žvakę
Prie kryželio pastatysiu
Liepsnos žiupsnelė
Tegul nukryžiuotajam pašypso.
Na o tada į maršų miegą
Įkrisiu lyg pernykščiam sniege
Įsėsiu lyg į baltą sostą
Plevenk ugnele vakaro sapnuose
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-22 23:13:25
man čia kaip KŪČIOS - KALĖDOS; gažiai sukalbėta; taip taip; liūdnas reikalas;
gražiai sukalbėtas;
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-22 22:53:23
Rimavimas klumpa, liūdesio su kaupu, bet skamba silpnai.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-11-22 19:53:08
darysi darysi.....tai ir nevilkink, netemk gumos, kaip sakoma:P
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-11-22 19:41:43
stringa ritminis smūgiavimas, kai kur skiemenų per daug, kai kur mintis į griuvėsius pabėga:) bet tai tik mano nuomonė. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-11-22 11:05:55
Turbūt vėlinėms skirtas:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-22 10:57:12
Aha, ir man tiko, Grėjau... Viltingas toks.
kai nurimsta nerimas...