Naktis...

Šiąnakt aš girdėjau grojant lietų.
Ir taip norėjos tango sušokti su tavim.
Bet tavęs nebuvo, tu net nejautei manęs,
Tu pabėgai...
Bet sapne grįžai ir pabučiavai mane...
Nepajėgiau tau atsispirt, nors privalėjau!
Aš troškau atsiduot akimirkai svaigiai.
Bet štai lietus – jo muzika –
Išgąsdino mane, pasislėpiau jame,
Ir tu dingai, neradęs tos, kur bučiavai…
gertrūda

2007-11-19 16:34:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Drile

Sukurta: 2007-11-19 20:38:04

o man patiko,toliau bus tau tik geriau;)

Anonimas

Sukurta: 2007-11-19 17:22:40

Sveikinu kažką sukūrus. Bet pirmiausia apie minusus: per daug įvardžių kartojimo (ypač 'tu'), neapsisprendi, ar rimuosi, ar ne, todėl kai kur suskamba panašūs garsai, o kitur panašiau į prozišką kalbėjimą, todėl kūrinys nevientisas. Atsisakyk tokių pavalkiotų įvaizdžių kaip 'lietaus muzika', sapnai, bučiniai ir ieškok ko nors originalesnio įsimylėjimui pavaizduoti. Sėkmės tobulėjant.