Kas buvo po to...

Santrauka:
Įspūdžiai, perskaičius „Meistrą ir Margaritą"
Ir atsliūkina tokie vakarai. Kai Kažin Kas nudaigoja visas žvaigždes. Tik mėnuo liūdnu savo kvėpavimu pripučia  tylą Velniško tvaiko... Geriau  įsižiūrėjus – imu kaukti iš ilgesio – kaip Meistro mokinys pavojingos mėnesienos naktį. Matyt, ir jis, kaip ir aš, mato Jėšua ir Pilotą žengiant balkšvu spindulių keliu. Gerai įtempus ausį, galiu nugirsti, kaip Ješua apie Kažką pasako: „Jis yra dalelė tos jėgos, kuri darydama vien gera blogo linki, gerasis žmogau“. Ir nuožmusis prokuratorius neprieštarauja, tik švelniai šypso – gal toks Palaimos vardas?...
Man smalsu, apie ką kalbėjo Ješua?..
Ar tik ne apie?...
O toliau ( ar poetas Benamis tai mato?), pastačius ausis, girdžiu kaip garsiai žiežirbas kvatodama  skelia Jo – Volando svita – dar kartais pramogai užsimesdami senąjį rūbą... Begemotas su Korovjovu lekia paišdykauti į   realybės šou – kaip kažkada į varijete teatrą... Ragana Hela nusileidžia žemėn – vienuolišku abitu – nuogumas ( kaip kadaise) jau nieko nestebina...
O Volandas keistai šypso... „Gal vėl rimtai pasirodyti šiuolaikiniams piliečiams? Nes oi kiek priviso beširdžių kritikų latunskių,  gobšuolių direktorių rimskių, ir nepareigingų varenuchų, kiek... O be to, gal laikas jau pokylį pas šėtoną surengti?...“
Virte užverdu, nugirdusi Volando pamintijimus... Ech, bėda tik, kad neturiu savojo Meistro ir karališko kraujo – į pokylį Tamsos Valdovas nepakvies...
O galiausiai – tamsą prasklaido jaudinanti keisto rūmo trauka – gal ir man nusišypsojo laimė, kaip Margaritai kadaise ,kai stebuklo nuojauta atveda mane ne į Volando puotą, ne pas Ješuą – į Meistro ir Margaritos rojų... Ten, kur nelieka laiko, kur nėra baimės, skaudulio ir praradimų – Meistras ir Margarita įkūrė Paguodos Namus, kur pilnačiai pakvietus, ateina nuliūdę, nemylimi, pavargę. Ir aš čia (  ne tik poetams gali pasisekti...). Margarita man kužda: „Aš saugosiu tavo miegą. O kai nubusi, viskas tavo gyvenime bus gerai, labai gerai...“ O meistras pabučiuoja į kaktą....
Ir aš pabundu. Mėnulio, Liūdesio, Nerimo nė kvapo. Šalimais tik atversta mylima knyga.
Spėkit, kokia?..
paguodos giesmė

2007-11-19 12:12:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ryškas

Sukurta: 2007-11-19 15:17:23

Gerų emocijų niekada nebūna per daug. Labai gražus sapnas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-19 14:32:08

...pritariu Karsanatai - puikus kūrinys, o ne tik daug emocijų čia sudėta, bet ir daug didele gelme spinduliuojančių minčių...

Vartotojas (-a): Karsanata

Sukurta: 2007-11-19 13:51:03

Sveikinu susipazinus su siuo nuostabiu kuriniu. ;)
Emocionalus, gal net per daug. ;)