Susirgau po pietų lietumi
Iš aukštai lašais bėgau į pievas
Ir visas žoleles ir gėles
Bučiavau ištirpdydamas sienas

Prausiau sodus, gatves ir namus
Šukavau vakar kirstą rugieną
Per šiaudinius geltonus stogus
Nutekėjau į žydinčią dieną

Užklupau begalinius miškus
Įsigėriau į vėsią paklotę
Pakibau ant šermukšnio šakos
Ir sidabru pradėjau šypsoti

Visiškai ištirpau erdvėje
Tarp kamienų javų ir arimų
Pamiršau patausoti save
Išgaravęs ant balto jazmino

Pakilau viršum klonių ir girių
Lengvu vakarą migdančiu rūku
Ir virpėjau kai vėjas pradėjo
Nešt į rytus kad vėl imčiau lyti