Na ir kur pradingai?
pasalūniškos laisvės katarsy
vos užtikus akims dramų scenų stiprumą?
Numylėtam lape,
išplėštam daugkart vertus?
Gal išlįsk? Tavo laužą jau laikas užkūrė.

Dar ateik pažiūrėt
mano liūdesio mėlio.
Jis įstrigęs baloj, kuri greitai išdžiūva.
Nekenčiu prisimint orą
vakarą vėlų,
kai žvaigždė pakalikė mums skyrė
dejuojantį ilgesio dūrį.

Nesidžiauk ir nelauk
apsvaiginto artumo,
susikurto iš alkio, kurį tu išbūrei.
Paskutinį "išnyk" aš skiriu -
tu jau žuvęs,
tarsi girtas piemuo
susapnavęs, jog lobį jau turi.