Mažos pėdos didžiulio dangaus
Vis dažniau nusileidžia į lanką
Tai balutėm šalto lietaus,
Tai sniego pūkeliais atkanka.

Trumpina dieną naktis,
Ir nieko tame nepakeisi,
Šaltų žvaigždžių atspindy
Šilumą sielon įleisi,

Kad neliktų gatvėj nakvot,
Kol šiurpas esybę varsto,
Kol iš beribio dangaus
Ruduo savo jėgą žarsto.

Toks plikas ir šaltas ruduo
Į širdį nykumą bruka,
Ir noris greičiau namo,
Prie seno jaukaus židinuko,

Kur žarijų pulkelis linksmai
Šokdamas dangų nušviečia...
-----------------------------------
Noriu ir aš taip šiltai...
----------------------------------
Tik niekas į vidų nekviečia.