Santrauka:
[gatvė, kurioje ji gyveno]
Pro mėlyną ertmę lentynos
Šlamės lengvo tankio lėlė.
Ant spindulio džiaustys kaimynus,
Tik šaukštą medaus sveria turguj žvaigždė.
Ir batais bevardžių skulptūros nuaustos,
Auksinius dantis tau už centą parduos,
Grieš nuoskaudom tūkstantis vienas nuskriaustas.
Nespjaudyk prieš vėją, teks plaukt iš balos.
Klavišinės maldos, saldžiai inkrustuotos,
Būrėjos, plaštakės samčiais dėstys mišias.
Nuomuotos akimirkos skurdina protus,
Nukainotos laidotuvės, tik mintis už kulkas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-15 20:47:38
ilgose eilutese atsispindi miesto sunkio pojūtis ir elgetų atkaklumas. vaizdavau pavojingą ir dramatikšą miestą, kuris negali būti lengvas kaip pieva. gal mieste viskas vyksta savu ritmu, bet eilėraštis kontrastingas šiek tiek..