Mielasis,  
Tu sakei
Man tiek daug duota.
O iš tikrųjų
Nieko neturiu.
Juk tai tebuvo
Tik graži paguoda
Man, moteriai,
Tarp vėtrų keturių?

Mielasis,
Tu sakei,
Kad mano kelias
Pats reikšmingiausias
Iš visų kelių.
Bet tai tebuvo
Tik vilties dulkelė
Man, moteriai,
Tarp vėtrų keturių.

Mielasis,
Pažiūrėk,
Jau mano žvaigždės
Išlijo lietumi
Iš netekčių
Ir niekuomet neties
Mėnulis tilto
Man, moteriai,
Tarp vėtrų keturių.

Todėl jau niekad
Savo rūmų menėj
Nebeieškok manęs
Tarpu svečių.
Akimirkai patapusi
Pelene,
Palieku moterim
Tarp vėtrų  keturių.