Santrauka:
KOMENTUOKIT! Ema jūsų ilgisi ir siunčia linkėjimus :)
Pižamuotas žmogus lyg iš sąrašo inventorinio,
Patalpos aplinka: stalas, lova, kėdutė, basonas.
Jis kitoks už šių sienų, bet šičia ligoninės gymio:
Laikraštukas, šlepetės, sukruvintas tvarstis, dėjonės.
Netgi kalba dusliau ir rūkyti paprašo niūrokai
O kas bus man rytoj kaip profesorius teškia iškart
Nes jau savaitę guli, o aš tik nevėkšla naujokas
Ir turėčiau daryt, ką ji sako, jei noriu gyvent.
Pižamuotas žmogau, mes šiandien pirmąsyk susitikom
Nekalbėk šitiek daug – jau rakina krūtinę skausmai
Tu puikiausiai žinai,kad turi išvažiuoti šį rytą,
Tik ant lovos paliks susiglamžę seni leidiniai!
* Žmogus paprastai nori būti už kitą pranašesnis, bet yra kaip yra
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-12 23:15:01
"Netgi kalba dusliau ir rūkyti paprašo niūrokai" ---- čia geras, ir rūkyti neprašo, o tai vis ko nors prašo;
čia paralelės" ką dar pasakys daktarai" - o daktarai sako prašo užmokesčio; pinigų; satyriškai susiskaitė jis man tas jūsų eilius; daugelyje vietų; toks "šposyjantis" eilius, bet rimtu veidu;
:)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-11-12 22:59:38
Pižamuoto būsena. Labai taiklus ir labai tą nykumą suprantamai perteikiantis. Belieka eilėraščio subjektui palinkėti stiprybės.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-12 22:17:39
Vaizdingai, juntama ta šlepečių - laikraštukų atmosfera...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-11-12 21:43:32
Ir* turėčiau daryt, ką ji sako,jei noriu gyvent.