Patiko, tik tas kraujas sniegenos...Gal tai kažką reiškia, ko nesupratau.

ir aš užsiilgėjau,
trumpas, konkretus, gilus ir skaudus tekstas.
glaudžiu.

kol pedagogai neatmušė noro, ne darželio aklėtojos, šiais laikais; per veida; (paskutinis žurnalas apie vaikus darželiuose) laikas teka greičiau; anksčiau pedagogai atmušdavo pažinimo džiaugsmą, o šiandieną jau darželiuose nieks nebeįdomu turės būti jiems jau pirmoje klasėje, kas liečia pedagogines metodikas, o štai jau refleksą į tokį kaip pedagogas turės, na greitai ir į pirmą klasę ateis vaikai nenorintys eiti į mokyklą; bus suaugę.;
vaikystės ilgesys, toksai švelnus, atrodo moteris rašė.
citata: "Kažkada norėjosi paklausti,
Ar kraujas sniegenos raudonas?
Ir bristi upėmis patvinusiom
Į kraštą, kuriam sausra yra būtis." --------- na tikrai atrodo ne berniuko prisiminimas, o mergaitės jau suaugusiame žmoguje, taip lyriškai; o dabar belieka tik ilgėtis, nes gyvenimas jau aiškus kaip "penki centai" kaip sugrįžti į smalsumą, norą pažinti, kai viskas taip aišku, nieko naujo. ;Labai lyriškas kūrinys, poetiškas, ir toksai jau moteriškas. Lyrika, poezijos pavasariui kur nors pirmuosius pumpurėlius sprogstančiuose beržų šakelėse laikant.
:)

Stipriausios paskutinės trys. Tas apie raudoną sniegenos kraują... Kažkaip negražiai, per grubiai skamba. Nelimpa. Spangų? ne sprangų kartais?
Reikalauja dar darbo.