Aš - grubi dama.
Nežiūrėkit į mano kulkšnis.
Aš pavirtus į varną tarp snaigių sėdėsiu
Žiemiška, pasipūtus ir puri.

Brėkštant gruodžiui, dairysiuos,
Kada egles kas nors namo temps
Ir pašelpusi elgetas
Sušluosiu pusnis į gatves.

Aš pakirdus iš guolio,
Paliepsiu valstiečių kuprom vėl sulinkt
Ir žarstysiu nuobodžiai
Kodėlčių mintis į šalis...

Ir būsiu nuklausius kur skamba,
bažnyčių varpai kviesdami,
Kur drebuliu apsisupę žmonės,
Subėga krūvon tekini.

Nuo apšąlusių laidų tol kranksėsiu,
Kol kakle man gerklė suledės.
Aš - grubi dama,
Sėdėsiu čia kiek reikės.