– Mažuti, mano vabalėli,
Kruti per dieną ir kruti.
Pati naujausia mašinėlė,
Ir ta be ratų patvory.

Pirštelis verkia? Bitę gaudei?
Sūneli mano, ar matai –
Jos tupi sparnelius suglaudę,
Na, kam gi jas ranka lietei?

– Arklys su priekaba jau laukia
Senelis sakė šieną veš,
Bet duslintuvas – šieno kartis –
Vos laikosi – dar jį pames.

Čia pat karvutė išsipūtus
Su pieno pilnu bakeliu,
Sena močiutė atsitūpus
Vos besilaiko už spenių.

Jau traktorius keliu atrūksta,
Tas – pieniškas. Pienelį veš,
Nes vasarą jis greit surūgsta
Supilstytas į koštuves.

Darže dar nebuvau šį rytą,
O ten tiek uogų prie tvoros.
Ir žirniai spardo vienas kitą
Pakelėse lyg vystykluos.

– Mažuti mano vabalėli,
Gal pailsėtumei bent kiek?
– Mamyte, ant žiedelio tavo
Lemputė blyksi. Pažiūrėk...