Santrauka:
Žinau, kad sentimentalu ir nieko naujo...
Pirštukų mažom pagalvėlėm
Delne manam patalą klojies.
Apkabinusios vakarą vėlei
Dainuojam lopšinę rytojui.
Išgliaudom klaustuką kiekvieną:
Kas? Kur? Kodėl? Ir kam?
Pažinimo medy kas dieną
Sunoksta vaisius vaikams.
Kai atspindžiu mėnuo žaidžia
Ant medinės lovelės krašto,
Fėja sapnų nusileidžia,
Į dangų žvaigždžių prisagsčius.
Užsnūdo jau pasakų knygos,
Bet pats gražiausias burtas
Tik strykt staiga nuo lentynos:
Juk stebuklas seniai sukurtas –
Tai tu,
Didžiausias
manasis turtas!!!
1996 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-11 23:51:17
Labai miela. :)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-11-11 15:10:45
Mane tai visad jaudina, kas vaikučiams skirta... Lopšinė - tai sudainuota meilėmažučiams.. todėl - gražu:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-10 22:33:34
Daug naujo! ne banalu,o genialu! Iš 'dūšios'rašyta.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-11-10 17:24:50
Nusikopijavau. Paskaitysiu ...[žinai kam]
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-10 14:18:29
:-) Šiltas:-)
Anonimas
Sukurta: 2007-11-10 14:01:00
Sentimentalu? Na ne.:)
Švelniai, mylinčiai ir šiltai.
Patikimas delnas, kuriame pirštukai ilsisi.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-10 10:15:48
... lapšinės visada naujos ir nekantriai laukiamos...puikus kūrinys...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-10 09:45:40
:) Nesvarbu, naujos ar senos lopšinės. Dažniausiai pakanka, kad jos būtų mielos.