Nieks nesaugo manęs,
Mano angelas sargas
Degė sudegė
Žemės bedievėj aistroj,

Tai dabar ar numirsiu
Nuo žmogiško graudulio
Prieš Kalėdas,
Kai dūšioj kiekvieno šviesiau?

Tai dabar ar susenusi
Blunkanti motina
Nepažins, neįleis
Nugalandus dantis?

Ir jokie angelai, kunigai
Ar net popiežiai
Šito skaudulio mano
Nebeišklausys.

Tai jau niekas nesaugos,
Nesaugojo vėlei
Jau nei vakar, nei vasarą,
Nei prieš metus,

Tiktai, rodos, vakarais
Sapnuose bent regėjau,
Kad rudenis lietus
Kartais sergėja mus

Ir palydi
Link durų,
Kur būtų
Šviesiau.