Pasėdėk su manimi virtuvėje prie stalo,
Tegul bus ši vakarienė dviems.
Čia seniai visi jau puodai šąla –
Negaminsi trims senoms kėdėms.
Pasėdėkime nors kartą dviese –
Du vienatvei pasmerkti vaikai.
Tu seniai savoj virtuvėj vienas,
O ir aš viena labai seniai.
Pasėdėkime prie stalo dviese,
Kaip normalūs žmonės, kaip visi.
Tie seni voratinkliai kertėse
Tegul bus šįvakar nutraukti.
Ištylėkime šį savo skausmą,
Gerkim kavą, kol dar garas kyla.
Pakalbėti ir vėliau suspėsim,
Jei įveiksim dviese šitą tylą.
Pasėdėk su manimi virtuvėje prie stalo,
Tegul viskas taip ir lieka dviems.
Nelinkėk vienai man viso gero,
Palinkėki gero mums abiems.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tylinti
Sukurta: 2007-11-09 01:39:49
primena daina, sena ir visiems zinoma...
Anonimas
Sukurta: 2007-11-08 14:17:58
Jaukiai ir tyliai liūdna. Pasedėkim...
Anonimas
Sukurta: 2007-11-08 11:40:48
Užburia paprastumu, nuoširdumu ir tyla. Ir jaukumu, ypač "trys senos kėdės". Tikras, išjaustas kvietimas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-08 11:30:01
Pritariu, Radastai, iš tiesų jaukus: lyg jungiantis dvi vienatves vienai prasmingai tylai. Ačiū, įsimėgstamiausinsiu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-08 10:48:06
Idomiai nuskambėjo.Man tinkantis-leisk įsimėgiamiauti.Ačiū.