Panašėjantys

Ėjau tavo pėdų arkom,
Ausų geldelėm nugirsdavau
Esybę savo vardo,
O pirštų pagalvėlėm
Išvaikštinėdavome
Skruostų kopas.
Ir vilkdavome savuosius Ego
Su kiekvienu kelio stulpu
Panašėjančius.
O dabar lauksime dukart
Po šešis
        Ridendami
                  Panašėjančius
                                      Id
gungnir

2007-11-05 20:46:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-06 09:11:47

Įdomus, savitas.

Anonimas

Sukurta: 2007-11-05 23:38:47

gera mintis su ego ir id. vienas kitą išrišančios idėjos.

Vartotojas (-a): sargyba

Sukurta: 2007-11-05 23:26:06

Toks jausmingas kūrinys. Bent man kilo toks įspūdis. Žavu ;)

Anonimas

Sukurta: 2007-11-05 22:29:51

Oho.
ir iš kur tiek psichologinių žinių? ;)
patiko. šiltai paprastai ir jausmingai.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-11-05 21:43:03

ausų geldelės ir pirštų pagalvėlės - girdėta... Kūrinukas sudėliotas tinkamai. Pirmoji pusė dvelkia lengvumu, artumu ir šiluma. Į pabaigą tas sunkėjimas - jėga! Beje, panašėjimas - tai ne pabaiga :) , tai kitas lygmuo.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-05 21:30:22

"O dabar lauksime dukart
Po šešis
Ridendami
Panašėjančius
Id" ---- iki čia viskas persiskaitė aiškiai, parašyta išradingai, nuotaika sukurta, nu viskas puikiai, o kur pacitavau pereina į kažkokį lyg užkodavimą, lyg kam nors žinutė pasiųsta, bet mano nuomone kūrinio tai nepapildo, o jei tiesiai šviesiai, tai tokius dalykus , tokio pobūdžio dalykus išnyrančius kūriniuose kažkaip aš vadinu maivymusi ir tiek; nu gal čia laibai kažkas tokio, nauja kryptis, ir t.t. man maivymasis ir tiek; iki tos vietos patiko, o tas panašėjančių riedėjimas jau ir iki to ir labai puikiai nusakytas; čia jau ėjimas supanašėjusiais; patiko ir mintis ir išraiška iki pacituotos vietos; iki tos vietos ir mąslus ir smagus skaityti ir tas supanašėjimo istorijos slogumas , savo nuotaika, yra sukurtas išradingai, gerai, paprastai, gyvai; ( aš tai vadinu užmigimu; užmigo ir sapnuoja gyvenimą - individualybę, asmenybę, judėjimą, o jo jau nebėra - tik egzistencijos varžteliai, egzistencijos mechanizmo šriūbeliai; kai užmiegame tai sukamės jais - šriubeliais mechanizme, kol susidėvime - o ten jau ir mirtis belaukianti. gyvenimas baigėsi. ) yra nuotaika, bet iki mano vadinamojo "maivymosi"; ten kūrinys sugadintas; atsiprašau, jeigu ką.
:)

Anonimas

Sukurta: 2007-11-05 21:29:54

Supanašėjimas.Kartais tai pradeda spausti.
Pasiimu šį eksperimentą.

Vartotojas (-a): Aiškiaregė

Sukurta: 2007-11-05 20:51:51

Patraukė pavadinimas. Yra gerai išpildytų vietų.