Kaip vėjo gūsis –
Judesys,
Grakštumas
Kūno,
O muzika –
Vanduo tarp
Pirštų – teka
Ir aidu
Atsiliepia
Kalnuose.
Lenkiuosi prie
Tavęs –
Tu tolsti,
Einu tolyn,-
Artėji tu.
Ir šokame
Bežodėj aistroje
Ištirpę muzikoj,
O mūsų kūnai –
Dvi lanksčios
Trapios
Linijos –
Susikryžiavo
Erdvėje.
na,romantiška,svajinga, trapu, bet ir man pritrūko originalių minčių.. per daug kartojas vietiniko linksnis, trūksta pačios temos plėtojimo.
sėkmės toliau kuriant ;)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-15 18:53:49
pabaiga, mano nuomone, puiki.
Anonimas
Sukurta: 2005-09-15 18:37:21
na,romantiška,svajinga, trapu, bet ir man pritrūko originalių minčių.. per daug kartojas vietiniko linksnis, trūksta pačios temos plėtojimo.
sėkmės toliau kuriant ;)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-15 12:54:45
Esu rashiusi :
"Baleto shokis be puantu"
truksta originalumo
sorry- be lietuvybiu rashau shiandien
:
Sukurta: 2005-09-15 06:27:40
šiaurės pašvaistė šilta:)
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2005-09-15 00:48:09
gražu...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-09-15 00:26:26
Lengvumo įspūdis tikrai yra. Techniškai silpnokas eiliukas, bet moki, jauti, o geriausias darbas - visuomet priešaky... :)))