Sėdi du darbininkų klasės atstovai: vyras ir žmona. Abu įsistebeiliję į televizorių, penktadienio vakarą šeimyniškai gurkšnojantys vyną. Ji dirba kasininke „Maximoje“, jis – statybininkas.

Protarpiais persimeta vienu kitu žodžiu, komentuodami tai, kas vyksta dėžutėje. Pirmas vyno butelis baigėsi, vyras atkimšo antrąjį.

Matosi, kad vyksta kažkas ypatingo. Žmona ruošiasi lemiamam atvirumo šuoliui. Ji norėtų sustabdyti laiką, o žodžiai susmigtų į erdvę. Ir perplėštų turbūt iki kraujo.

- Žinai, - sako ji reikšmingu balsu.

Bet vyras į ją nekreipia dėmesio. Intensyviai žiūri televizorių, kramsnodamas dešrą.

- Klausyk, Antanai... – Anos balsas skamba ne maldaujamai, bet kažkaip įsakmiai ir iš tiesų reikšmingai.

Antanas abejingai pasuka galvą į žmoną.

- Kas?

Žmona jį toliau hipnotizuoja barškuolės žvilgsniu.

- Man veriasi trečioji akis.
- Ką, - sako Antanas ir kąsnis patenka ne kaip priklauso į virškinamąjį traktą, o į kvėpavimo takus.

Jis visas išraudonuoja, kosėja, tačiau laikosi tvirtai. Pribėga Aną ir daužo jam per nugarą, kad nelemtas maisto gabalas, sugadinęs tokią idilišką minutę, kuo greičiau iššoktų iš kvėpavimo takų. Išsikosėjęs Antanas įsmeigia nustebusį ir kiek paklaikusį žvilgsnį į Aną.


- Na taip, - sako ta kuo ramiausiai. – Tuo sunku patikėti, bet man veriasi trečioji akis. Aš tai jaučiu.


Vyras, bijodamas dar kartą užspringti, sumuštinį padeda į šoną. Pasikaso pakaušį. Kažkas čia ne taip. Kažko jis nesupranta. Išdurnėjo ji visai, ar ką.


- Nenusišnekėk, - ir įdėmiai žiūri į ją.


Ūmai Ana suvokia visą situacijos komiškumą  ir tai, į kokią nepatogią padėti stato savo vyrą. Ji, žinoma, norėjo pasakyti, kad jai iš tikrųjų veriasi trečioji akis. Net perskaitė, kad kažkur giliai smegenyse yra tokia kankorėžinė liauka. Ir net išmoko mintinai: „Dabar gyvenantys stuburiniai turi tik dvi išsivysčiusias akis, tačiau kai kuriose rūšyse aptinkama labai redukuotų trečiosios (pakaušyje buvusios) akies liekanų. Ši akis, nors jau redukuota ir padengta skaidrių žvynų sluoksniu, vis dar palyginus lengvai atpažįstama tuataroje. Tuataros trečioji akis turi rageną, lęšiuką, rainelę ir nervais sujungta su smegenimis. Kai kurių kitų driežų, reptilijų ir žuvų viršugalvyje vis dar aptinkama šviesai jautri dėmė. Tikėtina, jog gilioje praeityje būta tris gerai išvystytas akis turėjusių stuburinių.“ Norėjo padeklamuoti vyrui. Kaip viso to įrodymą.


- Žinai, - sako atsitokėjusi, - įsivaizduok sėdi du proletariato klasės atstovai, žmona ir sako, man trečioji akis atsivėrė.


Staiga Anai visa ta situacija pasidaro baisiai juokinga, kai pasižiūri į save iš šono. Ji net kvatoja. Jos juoku užsikrėtė ir Antanas, vos prieš akimirksnį išvengęs mirties nuo prakeikto sumuštinio. Juokiasi jie ilgai, net susiriesdami. Paskui kalbėjosi apie šį bei tą. Apie darbą, vaikus, maistą, rytojaus planus. Kaip normalūs žmonės.


Atstumia prie jos lendantį vyrą. Žiūrėdama į buto devintame aukšte lubas, Ana galvoja, kad pasaulis yra keistas. Slėpiningas. Vyras kažką piktai sumurmėjęs apie išprotėjusią kvaišą užknarkia. Ana galvoja apie pasaulį. O paskui pradeda galvoti, kad reikia važiuoti į Angliją. Paskui dar kažką pagalvoja apie begalinę meilę ir apie tai, jog baigėsi skalbimo milteliai. Mintys pradeda chaotiškai suktis. Ją nuneša vėjas.