duoklė rudeniui 2

Ruduo užaugino kumelę
Apsidairė
Ir užuodė moterį

Ji ėjo apsigobusi mažas tragedijas
Ji skriejo užsimetusi nedidelę mirtį
Ji brinko skaitmeniniam humuse

ir tai buvo amžius kai gatves
skrodė dinozaurai neišmirę per pirmą
pasaulinį karą

jis glaudė savo kaktą prie tavo kaktos
jis glaudė dekalogą prie tavo nuodėmių
jis žinojo kad galima mylėti tik nežinojo už ką


ruduo pasėjo negandas
apsidairė
ir užuodė mirtį
Riva

2007-11-03 11:46:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): borušė

Sukurta: 2007-11-04 16:07:25

man šitas labai

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-03 20:50:13

hmmmm. paskaičiau čia atsiliepimus, o man atrodo, kad esate parašiusi daug geresnių, šitas normaliai, bet esate parašiusi jau daug ir tikrai gerų, su ryškiu stiliumi; (mano nuomonė)
:)

Vartotojas (-a): Aiškiaregė

Sukurta: 2007-11-03 17:06:56

Gerai, Riva, tikrai neblogai. Kūrybiškai augat, džiaugiuosi.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-11-03 16:43:25

Skaitau vis brandesnius Autorės kūrinius.
O gal geriau suprast pradėjau:)

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-03 13:06:42

Savotiškas. Būdingas autorei.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-11-03 12:32:30

Tiesos properša
apie nuojautą.
O ruduo žinojo...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-03 11:51:58

Visuomet žavėjo Autorės gebėjimas viską taip "užrebusuoti"... Įdomus darbas.