Ruduo užaugino kumelę
Apsidairė
Ir užuodė moterį
Ji ėjo apsigobusi mažas tragedijas
Ji skriejo užsimetusi nedidelę mirtį
Ji brinko skaitmeniniam humuse
ir tai buvo amžius kai gatves
skrodė dinozaurai neišmirę per pirmą
pasaulinį karą
jis glaudė savo kaktą prie tavo kaktos
jis glaudė dekalogą prie tavo nuodėmių
jis žinojo kad galima mylėti tik nežinojo už ką
ruduo pasėjo negandas
apsidairė
ir užuodė mirtį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2007-11-04 16:07:25
man šitas labai
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-03 20:50:13
hmmmm. paskaičiau čia atsiliepimus, o man atrodo, kad esate parašiusi daug geresnių, šitas normaliai, bet esate parašiusi jau daug ir tikrai gerų, su ryškiu stiliumi; (mano nuomonė)
:)
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-11-03 17:06:56
Gerai, Riva, tikrai neblogai. Kūrybiškai augat, džiaugiuosi.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-11-03 16:43:25
Skaitau vis brandesnius Autorės kūrinius.
O gal geriau suprast pradėjau:)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-03 13:06:42
Savotiškas. Būdingas autorei.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-03 12:32:30
Tiesos properša
apie nuojautą.
O ruduo žinojo...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-03 11:51:58
Visuomet žavėjo Autorės gebėjimas viską taip "užrebusuoti"... Įdomus darbas.