Pamečiau žodžius,
Gal išmokti tylėt?
Išmokti tyliai rėkt?
Nes niekas vėl negirdėjo
Staugiančio lapkričio.
Traška ugnis po kojom,
Mintys sudžiūvo lapuose...
Pamiršau, kur palikau batus,
Purvinoj kryžkelėj įklimpus
Nebemoku šaukti –
Ar kažkas klausos?
Klykia žąsys palikdamos,
Traška rankose duonos pluta,
Tirpo vandeny šiluma...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-11-04 00:09:06
Dėkoju už įvertinimus. Malonu, kad jausmai liko suprasti.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-03 21:08:21
buvo skaityti tikrai įdomu;
:)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-03 12:39:31
Daug pasakantis.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-03 10:35:07
Rudeniška tyla su ištirpusia šiluma...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-03 00:58:26
...raiškus, emocingas...patiko...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-03 00:39:24
klausausi staugiančios
vandeny traškančios
ugnies tylos