. *
**
****
Šiandien
Ties liūdesiu
Suklupęs
Kiekvienas uždega
Žvakutę
Ant žemės grumsto,
Mintyse.
***
Ne žvakės liepsna
Suvirpino naktį –
Tai trapumas būties
Ir tikimybė netekti
Net sekundės dalies,
Jei pirštai Lemties
Kryželį ties Tavo
Vardu pažymės...
* * * * * * ** * *
Nutrūkusių gyvybių žvakėm
Lapkričio antroji uždegė naktį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-03 20:42:02
Trumpai,lakoniškai ir suprantamai
(net sirgdamas angelėlis sugeba taikliai sukoncentruoti mintis,atatinkamas čia ir dabar.Puiku)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-02 23:28:58
...labai gilus ir dvasingas...
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-11-02 16:32:47
Taikliai.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-02 14:42:33
... kas žino, gal toj šviesoj, nutrūkusios gyvybės rusena...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-02 13:19:45
Jautriai, mąsliai, puikiai.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-11-02 12:09:52
Raminančiai apie laikinumą ir trumpą būtį.
Ir netgi tiesiog žvelgiant ( ne skaitant) ramina toji liepsna...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-11-02 11:28:41
Angeliška žvakelė Vėlinių rytą ...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-02 11:25:13
netgi forma primena obeliską ar žvakelę...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-11-02 11:21:00
"...tai trapumas būties..."
Gražiai, tikrai ir ... neišvengiamai.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-02 10:47:51
Prasmingos mintys. Taip, būtis trapi.