It aklas kačiukas,
išvydęs šviesą,
prisimerki.
Kinietiški hieroglifai
ant kimono kaip
ir tavo žodžiai
pasilieją.
Vos galiu įskaityti:
– Atleisk jau nesugrįšiu.
Tik vėją vejuos...
- - - - - - - - - - - - - - - - - -
Liks mano lūpos suspaustos.
Atsisveikinimas – paširdžiuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2005-09-23 21:12:23
...nesakyki sudie,
neištarusi-labas...
Anonimas
Sukurta: 2005-09-16 20:00:22
mhm...virpinantis širdies stygas..ypač paskutinės eilutės.
:
Sukurta: 2005-09-15 06:43:16
ir vėjai žemę bučiuoja
ir vėjai
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2005-09-15 00:02:16
gražus kūrinėlis, nors ir skaudantis. gerai perteikei tokią būseną pasitelkusi aklo kačiuko, ką tik išvydusio šviesą, įvaizdį.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-14 19:24:03
Mielai Stygai, :
buvo aklas kaciukas ir staiga jis pradejo matyti ;-)
gimsta kaciukai akli ;-)
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-14 18:06:56
"It aklas kačiukas išvydęs šviesą" ? Nesupratau, kaip aklas gali išvysti. bet kūrinys patiko. Švelnus, jokio grubumo.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-14 13:20:42
norėta pasakyti "žodžiai pasilieją"- kokie žodžiai- pasilieją. Tai ne veiksmažodis