Laiškas bičiuliui

Kai išpirksi savo nuodėmes,
atiduosi pažadėtą duoklę
ir suvoksi, kad ji Tau
nesąžiningai primesta,
atsimerkęs pamatysi
savo sielos plėnis.

Jokia nuodėmė neverta
savęs išsižadėjimo –
neiškreipk atgailos.

Kiekvieną vakarą
tyliai kalbu maldą,
kad rastumei jėgų
sugrįžti į save.
Vėtra

2007-11-01 19:27:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2008-01-05 10:45:50

Atleisk, bet man kvipteli "vienintelės religijos" kvapu. Taip ir norisi po visko ištart "gailiuosi už nuodėmes. Meldžiu išrišimo". Būkim aukščiau religijų, nes JŲ yra daug...

Vartotojas (-a): Languota_ss

Sukurta: 2007-11-05 21:32:54

moralas..

Anonimas

Sukurta: 2007-11-04 17:33:59

Vėtra, šaunuolė! Tikrai gražiai parašėte, pasistengėte. :-)

Anonimas

Sukurta: 2007-11-02 20:35:36

Toks giliaprasmis.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-11-02 18:28:01

taip,
mes kalbame maldas ne vien už save,
bet ir už paklydusius...

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-11-02 11:07:19

gražu, subtilu, tyra... Patiko.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-11-02 02:03:33

kalbėti- nereiškia jausti, juk netyčia galima sugrįžti į bejausmį kūną...

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-11-02 00:40:40

Giliaprasmis, tinkantis ne tik Jūsų bičiuliui, bet ir daugeliui kitų, kurie dar nėra sugrįžę į save...

Anonimas

Sukurta: 2007-11-01 23:38:42

man trečiosios strofos nereikėtų, o šiaip viskas kaip ir vietoj ;)
jausmingai regis.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-11-01 22:19:59

"...Jokia nuodėmė neverta
savęs išsižadėjimo –
neiškreipk atgailos..."

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-01 22:04:09

...labai svarbus momentas.../sugrįžti į save/...psichologinis laiškas...patiko...

Vartotojas (-a): sargyba

Sukurta: 2007-11-01 21:54:04

kažkaip švelniai... :) tai gerai.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-11-01 19:41:25

betgi, pasaulį matome tokiu, kokį įžvelgiame "per savo langą"... ir kelias į save kartais net labai netiesus, netrumpas, o kartais pro tą patį langą jo nelemta pamatyti...

Gražus laiškas savo tikrumu, kaip ir tyli malda...