Patvinusios akys
Rytinių žuvelių
Kils tik rūkui
Įsikniubus į tvorą
Kitaip sulinktų
Kojos, o dabar
Tik ištirpstančios
Vėjyje žuvelių
Pėdos

Upės paviršiumi
Bandyta bėgti
Bet jis aplipo
Kaimynų langus
O jie dabar kas
Rytą judindami
Kojų pirštus
Guodžiasi kaip
Įšalę langai
Įšalę ir
Pėdos

O vakarais girdžiu
Kaip sutūpę prie
Radiatorių ausimis
Laksto laukime, tyko
Metus vėluojančio
Troleibuso. Gal išgirs
Kad išlipa ruduo
Vėju iššlama nugeltę
Lapai pro trejas duris
O pro priekines
Įlipęs žmogus šūktels
-Vairuotojau, nebėra
Keleivių, nebus ir vėžių
Tik pėdos. Rudens
Pėdos.