Tai ne poetinis blykstelėjimas, o emocinis protrūkis... Slegiantis.

Nu čia kaimietis iš gilumos kaimo išrūkęs žuvis, atvežęs į turgų Vilniun ir pardavęs žuvį sostinėj ir nusipirkęs alaus uždainavo; Tokia scena, sakyčiau tikrai parodija siužetui, arba šaržas siužetui
M. Martinaičio kūrinio "Žuvelis žvejys"
citata:

"...Pardavė žuvį miestely,
Pirko velveto kepurę –
Tikro velveto kepurę
Su snapeliu ir saga.

Už likusius pirko alaus.
Ir apsisuko galva.
Ir uždainavo žuvelis –
Pačiam net graudu pasidarė,

Ir baisiai pagailo savęs,
Dainuojančio šitaip gražiai.
... ... ... ... ... ... ... ... /" ----- ištrauka iš kūrinio;


tai čia teatriniam rakte tas kūrinys - AVANGARDAS, pagal M. Martinaičio "Žuvelis žvejys"
kaip poezija, ar satyra nesiskaito (nuo žodžio skaityti) bet to kūrinio avangardo variantas teatre, statant spektaklį avangardo rakte yra paveikslai; avangardas;
(juokingai) kartu galima tai pateikti "graudžiai juokingai - giliai" avangardo dvasioje; Tokia asociacija iš kart. Idėja pagal M. Martinaičio "žuvelis žvejys" eilėraščiui teatriniam veiksmui avangardo dvasioje; (bet kaip literatūrinis kūrinys sunkokai skaitosi, trūksta labai poezijos, kad ir avangarde, o teatriniame veiksme, avangarde, paveikslai yra sukuti.)