Dabar žmones
Pagal batus atpažįsta

Kerzai – būtinai karas
Su tautos priešais
Sniegu viduje
Pačiu savimi
Čia juk amžino įšalo žemė
Ir tik kartais
Pakvimpa eilėraščiais
Ar savadarbe medine proza
Truputį labiau
Nei gruodu ant lango
Ir degančiom
Aneglo plunksnom

Prasižioja guminės
Sportbačių burnos
Kažką apie jaunatviškumą
Vėjavaikius
Kartais pūsteli
Žolės debesį
Priklauso nuo firmos
Pridėk prie ausies
Riedlenčių ratukai kalena
Į Katedros aikštės grindinį
Lygiai taip skambėtų
Jei Kainas Abelį
Būtų šovęs
Kulkosvaidžiu

Apie smailianosius
Tik veidų kaukės
Prastas grimas
Aktoriai iš spektatklio
Kurio ačiū Dievui
Niekas nestatė
Operos apie muilą
Ir kuklūs 90-60-90
Per intelektą

Seniau žmones kodavo
Vardais ir veidais
Dabar – batais
Tik, gaila, šifruot dar nemoka