Langus užskliausk,
Kol brenda žarijom karštom
Mano motina saulė
Į vakaro vandenį drumzliną.
Vartus užšauk,
Kad neįsėlintų laumė naktinė
Ir neganytų asloj
Savo avelių – žvaigždynų.
Šunį paleisk,
Lai jis sugaudo ūkus
Paskutinius nuo pievų,
Lai paberia rasą rytinę,
Ir atsimerk,
Rytas išaušo!
Ir kvepia ant stalo
Pienas ir duona ruginė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-29 20:35:18
Gražus "pasiruošimas"... toks šiltas ir kvepiantis namų šiluma ir jaukumu...
Vartotojas (-a): Bastet
Sukurta: 2007-10-29 17:47:26
go away> susikiškite savo komentarą į...pačią giliausią sielos kertę.Paskaičius jūsų dienoraštį akivaizdžiai supratau kad ne tokiai snobiškai auditorijai taikau savo kūrybą.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-29 16:59:44
primityvus. dozė paviršutiniškumo, kurią bandoma maskuoti tautosakiniais įvaizdžiais. tačiau autoriui siūlyčiau pirma pasinagrinėti tautosaką, įsigilinti į įvaizdžių reikšmes ir tik tada juos naudoti savo banaliai kūrybai pagražinti.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-29 16:31:46
Mielas ir šiltas tartum apie vaikystės namus.