Naktis -
Tamsoj bučiuojasi pamestos svajonės,
Užsupuotos žvaigždės stebi jas...
Grindinys ir lubos prakaituoja
Liūdnumu.
Atsigulęs žiūriu pro langą.
Trys balandžiai ant pasaulio kašto –
Klausia: kas mes?
Kažkas dar pasiklydęs bando rasti laimę.
Mane aplanko sifilis ir paranoja -
Įsileidžiu į svečius.
Atsigeriam kavos ir tada jie aplanko
Mane dar sykelį
Per saldžius sapnus.
Miegu ramus, kaip akmenys toli
Laukuose,
Kaip vaikas pažystas iš krūties.
Pabundu...
Šalia guli laimė su didžiuliais dantim.
Gerai, kad ji šypsosi,
Apsirengiu ir dingstu,
Bijau būti sukandžiotas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-10-30 18:02:47
=D
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-10-30 06:04:59
aš nyčes pasiekėjas.... taigi mano likimas toks pat,, norėčiau išgyvent ta patį....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-30 01:03:05
...niekad neįsileisk jų į svečius, net sapne...įdomus kūrinys...
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-10-29 14:07:56
" Na Tie-du, kurie aplanko ir dar vaišinami kava ir po to dar grįžta sapnuos - gal ne patys geriausi lankytojai? ;) " - na tikrai ne patys geriausi yra ir geresnių...;)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-29 11:11:46
Įdomus ir kiek slogus vaizdas. Patiko tas grindų ir lubų prakaitavimas liūdnumu. Pabaiga lieka dviprasmiška dėl didžiulių laimės dantų ir dingimo. Lyg ir vieta interpretacijai.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-29 09:44:31
Na Tie-du, kurie aplanko ir dar vaišinami kava ir po to dar grįžta sapnuos - gal ne patys geriausi lankytojai? ;)