O dabar vakarykštė diena
Pasirodė tarytum susapnuota,
Klevo lapas pasakė: „Gana,
Jau gana apie meilę svajoti.\"

Ir sustojusi upė many
Ėmė veržtis, neliauti tekėjus,
Sūriame skaidriame vandeny
Tavo veidą vėjuotą regėjau.

Aš skambėjau lyg smuikas tada,
Ak, sustoti visai negalėjau!
Jis priėjęs man tarė: „Gana“.
Ir tylėdams į užmarštį ėjo.