Santrauka:
aš negaliu nustoti rašęs apie save...
Pasiimu savo gyvenimo knygą,
Išlieju į ją viską, kas duota.
Paskutinis lapas baltas paklydo,
Matau aš jame išjuoktą paguodą.
Atsiverčiat Jūs ir bandot suvokti,
Kur dingo pilnatvė, o gal tuštuma?
Išliejau ant drobės, gali nusijuokti,
Mano gyvenimas – ne vien lyguma!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-10-23 14:53:53
Gyvenimo knyga, kaip ir rudeniniai lapai - jokia naujiena...iš jausmų juokiasi - Juk tai kasdienybė... ir tai irgi nėra naujiena... Aš niekaip negaliu suprasti kur Jūs matote jausmus...=) Turbūt Jūmyse asirado kažkokie tai jausmai...nežinau gal pyktis ar kas. Bet manau tai ir yra visa esmė, su savo kūriniu sukelt kažkokia tai reakcija... tai tiek tenorėjau pasakyt. Ačiū už komentarus...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-23 07:50:40
...brandus, turtingas giliomis mintimis, kažkaip gaiviai nuskambėjo...gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-10-23 04:39:57
Išlieju į ją visa kas juoda >>>> Išlieju į ją viską, kas duota.
įdėjau kūrinį ir gyvenimas prabėgo prieš akis ir pamačiau, kad jis ne vien juodas...;-D