Jūs nemokinkite rašyt eilių,
Aš nuo mažens jausmais keistai kalbėjau –
Jos lenda prie manęs be skrupulų,
Kada iš skausmo sakiniai anglėja.

Aš jų nelaukiu naktį niekados –
Neskambinusios veržiasi prie stalo,
Kai neturiu nė gramo užkandos
Ir net alaus nelikę nė bokalo.

Keliuos kietais nuo įtampos vokais,
Kažką byloja man tik sienų dryžiai –
Mankurtiškai rašau ir gan prastai,
Bet eilės gulasi raidėm, taškais ir kryžiais.