Pusę penkių spalio nakties
Įsigalėjo atslinkusios nakties tylėjimas.
Valandos įpiešė į sutemusį lapą dar vieną
Artėjantį tirštos tamsos gūsį.
Kur lietaus verksmo dangus
Ir laukimas to, ko nebus,
Atrodo kaip vaškas, netirpstantis
Ugnies lokalės kylančioj kreivėj.
Juodi akordai niauriame miško labirinte
Su mėnesiena, papuošusia sudėtingą buvimą
Metruose už sienų, tarp kurių
Stuksena beribės ir vis nesučiuptos minutės.
Į rankas krito lietus, nesupratęs vienatvės.
Į veidą skubinosi vėjas, nešantis žvarbą.
Pusę penkių dar nerimo tamsos.
Delnuose apsigyveno šalta rasa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-21 19:55:51
betgi delnai šildo - sušildys jie ir rasą...
:-)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-21 19:35:46
Labai gražus, prasmingas, gilus ir mielas kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-21 12:55:00
...labai turtingas jausminės struktūros gaidomis, labai gilus /Stuksena beribės ir vis nesučiuptos minutės/...ir daug ,daug tikrai puikių giliai išgyventų vietų...ir beveik ištisą kūrinį būtų galima taip cituoti...giliai smingantį į pačią širdį...ačiū...
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-10-21 11:28:42
Labai gražus tavo kūrinukas;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-21 11:11:54
Tokios mintys paprastai ir aplanko naktimis, kuomet po užmerktomis blakstienomis nesisvečiuoja miegas...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-10-21 10:08:59
Rudens nakties meditacija. Nesučiuptos minutės, lietus, nesupratęs vienatvės - ir nauja, ir labai artima...