Santrauka:
Dar vienas eilėraštis to paties pavadinimo Sezano / Cézanne / paveikslui.Šį eilėraščių triptiką ,,Miškas,, skiriu savo mylimo profesoriaus Tado Ivanausko atminimui.
******
Saulelė ašaroj tekėjo,
Bet džiaugsmo ugnys plovė viską--
Staiga, suspaudus ranką vėjo,
Į rudenio paniro mišką--
Išblyškę liepsnos išsinėrė
Iš balto liūdesio gelmių--
Ir danguje pražydus svėrė
Su šypsniu ilgesio ramiu
Įlydė Tavo atminimą
Dravių žaliausiuose sparnuos--
Šilagėlės, žvaigždynuos gimę,
Apie nevystančią dainuos
Melsvų gėlių puokštelę mažą,
Padovanotą taip šventai
Miškų mergaitės...Atsigręžę
Į dangų smigs sapnų takai
Senoj pušy, kur vėjai žyla
Tarp gintarėjančių spyglių--
Bitelė įskrenda į tylą--
Ir pasaka ta brist galiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-28 21:19:43
Jus esate nepakartojama....
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-10-21 16:30:57
"Ir danguje pražydus svėrė"
"Ir pasaka ta brist galiu..." labai autentiškos ir geros fantazijos pasakymai. Lb gerai:]
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-21 11:08:53
Taip svajingai švelniai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-21 09:22:02
Labai gražia išraiška įpintas atminimas, nuostabaus jausmo šventumas, ilgesio sugrįžimas...
"Saulelė ašaroj tekėjo"...
"Senoj pušy, kur vėjai žyla.../Bitelė įskrenda į tylą..." - man ypač žavingai ir trapiai jausmingai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-21 01:37:07
Profesoriui T.Ivanauskui šilagėlė buvo pati gražiausia gėlė.Jis niekada nepamiršo mažos girių piemenaitės Elžbietos Jam padovanotos šilagėlių puokštės.Vėliau tą ,,gražiausią girios gėlę,, šilagėlę vis veždavosi į Obelynę ir stengėsi ten įveisti, deja ta Gudų girios gėlėlė nemėgo pakaunės miškų...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-21 01:18:40
Taip, miškas - visad lyg pasakų pasaulis...
:-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-21 01:04:41
žodis ,,dravė,, reiškia medį, kuriame gyvena bitės