Santrauka:
Išrašysiu šį prašymą tau, mano meile miela.
Ar galiu su tavimi pabūti mirksnį,
Kai čiulbena meiliai volungėlės,
Kai įstringa jų balselių strėlės
Tau į skaidrų, krištolinį žvilgsnį.
Ar galiu pabūt šalia, kai sninga,
Ne snaigulėm - žvaigždėmis į širdį
Ir tos žvaigždės širdyje suspindi
Gerumu ir meile siautulinga.
Ir taip noriu paskutinį kartą
Palaikyt rankutę tavo baltą,
Palytėti šypseną nekaltą
Ir pradinkt rugsėjo audroje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Bastet
Sukurta: 2007-10-21 01:49:43
LoE,tiesą sakant aš mergina,o šis eiliukas gimė iš rudens,tiesiog gimė,nė nežinau kokio jausmo vedamas :)
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-10-21 00:02:38
grazus lb;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-20 22:59:53
...gražus, išgyventas, širdingas eilėraštis...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-20 21:24:38
na, savotiškas darbelis. kažkaip per daug jau deminutyvų. reiktų arba truputį rimčiau.arba net nežinau. ne taip saldokai.