Samanėlė

Trepsi raistais Samanėlė –  
Miškų maumo dukružėlė.    
Saugo ši užburtą indą,  
Kuriame aušrelės švinta.  
Samanėlė vakariukais
Indą globsto patyliukais.     
Kartą ji kietai miegojo                                                
Ir indelio neužklojo.
Jos aušrelės iškurnėjo    
Ir upelin sugužėjo.            
O vandenis kad supyko –  
Juk upelyje neliko              
Ryto dangiškos spalvos,
Jo kasdieną pamėgtos.
Mėlyna pernakt išnyko,    
Štai kas ten dabar nutiko.
Mat aušrelės raudonai        
Gelmę smelkė net kiaurai...
Dar garmėjo sūkuriais  
Ir prie snaudžiančių krantų           
Neregėtais plieskė burbulais...
Lietaus lašai

2007-10-20 18:34:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-10-20 23:24:18

Puikus kūrybinis sumanymas. Ta trepsinti Samanėlė tokia miela, kūrinys šiltas, įdomus.
Pabandyk kitąsyk pakaitalioti kalbos dalis rimuodama, kad nebūtų vienodos porose, pav., miegojo -neužklojo; supyko - neliko, išnyko - nutiko ir pan. "Indą - švinta" jau gerai :). ši-> šį; paskutinė eilutė labai vaizdinga, bet visiškai iškrenta iš eiliuko ritmo. Sėkmės!

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-10-20 23:08:59

...labai mielas, tyras ...net šviesiau širdyje pasidarė...gražus kūrinys...