Trepsi raistais Samanėlė –
Miškų maumo dukružėlė.
Saugo ši užburtą indą,
Kuriame aušrelės švinta.
Samanėlė vakariukais
Indą globsto patyliukais.
Kartą ji kietai miegojo
Ir indelio neužklojo.
Jos aušrelės iškurnėjo
Ir upelin sugužėjo.
O vandenis kad supyko –
Juk upelyje neliko
Ryto dangiškos spalvos,
Jo kasdieną pamėgtos.
Mėlyna pernakt išnyko,
Štai kas ten dabar nutiko.
Mat aušrelės raudonai
Gelmę smelkė net kiaurai...
Dar garmėjo sūkuriais
Ir prie snaudžiančių krantų
Neregėtais plieskė burbulais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-20 23:24:18
Puikus kūrybinis sumanymas. Ta trepsinti Samanėlė tokia miela, kūrinys šiltas, įdomus.
Pabandyk kitąsyk pakaitalioti kalbos dalis rimuodama, kad nebūtų vienodos porose, pav., miegojo -neužklojo; supyko - neliko, išnyko - nutiko ir pan. "Indą - švinta" jau gerai :). ši-> šį; paskutinė eilutė labai vaizdinga, bet visiškai iškrenta iš eiliuko ritmo. Sėkmės!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-20 23:08:59
...labai mielas, tyras ...net šviesiau širdyje pasidarė...gražus kūrinys...