Aš daug kam per silpna.
Lyg vilkas staugiu naktimis.
Ir šypsausi,
Taip daug šypsausi
Tik tam,
Kad neverkčiau.
Nesitikėk, kad suprasi,
Aš pati savęs dabar neatpažįstu.
Dūžta sidabruoti veidrodžiai.
Tu nesupranti,
Kodėl pasaulis keičiasi
Į blogąją pusę.
O aš regiu, kaip jis keičia Tave...
Nebekvepia man gatvės
Net pūvančiais lapais.
Leisk verkt ant Tavo šalto peties,
Kol ašaras išverksiu...