Santrauka:
grynuolė poezija
Užpustys pašto dėžutę,-
pasiklys artimiesiems laiškai:
jauno kareivio rašysena,
motiną guodžiant,
draugės prišnibždėtos
paslaptėlės,
dar kažkas,
dar kitaip
ir Tu- tylybėje mane įkalinęs
savo nebyliais laiškais.
Žinau. Nieko nesakyk.
Lai apsninga...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2005-03-14 11:59:54
...žvilgsniu,
atodūsiu
daugiau Tau pasakysiu,
negu žodžiais...
:
Sukurta: 2005-02-21 06:19:06
Patiko pirma ir paskutinė eilutė.
Nemanau, kad tai tikroji poezija, kogero tik bandymas į ją pavirsti :)
Poezija yra tai kas pakelia, o tavo darbas traukia prie žemės. Turi būti lasivės pojūtis, takumas, viskas liejasi laisvai. Nepajauti kaip perskaitai, turi įtraukti; groti skaitytojo viduje...
Ir dar, nepatiko, kad viskas taip suvelta: motina, draugė ir t.t. Jiems trūksta oro, manau. Baigiau :)