Žydraakė žaluma pasiklydo vėjy,
O išdykėlė audra tramdė niekadėją...
Ant sunkaus dangaus akmens
Skruzdės bėginėja,
Lapai krenta ant vandens -
Bangos vis stiprėja...
Pasiklydusi širdis
Ieško sau globėjo,
Virpa lyg laukų drugys -
Spalvos susilieja...
Atsibeldžia liūdesys
Ir nurimsta vėjas,
Mums telieka praeitis -
Ar tikrai vertėjo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Prinzesin
Sukurta: 2007-10-18 20:28:27
Mmm... Ačiū.... Malonu girdėti, kad mano kūryba bent šiek tiek paveikia žmonių širdis ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-17 22:46:41
:) jautrus... Ruduo, jausmai - klasikines temos, kuryba ir neturi tarnauti jokiai filosofinei idejai. Ji lengvute ir skaidri. Mane susilde ir nuramino si salta vakareli ;)
Vartotojas (-a): Prinzesin
Sukurta: 2007-10-17 22:00:03
MMmm...... O kodėl gi ne?? ;D Ir žaluma gali būti žydraakė, o pasteliškumas slypi spalvose :D Ačiū už kritiką :d
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-17 20:27:01
:))) mielas kalbejimas...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-17 19:14:06
rudenį radau, o pasteliškumo dar ieškau.
plaukiantis darbas, it salomėjos,
forma nesutvarkyta, nestabili ir ritmika.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-10-17 18:42:06
Vaikiškas:)
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-10-17 18:35:33
man nelabai...
lengvas skaitalas,bet yra lb geru minciu
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-10-17 17:31:51
įdomus