Vėl lyg purvinas luošas kareivis
Sugrįžtu iš savos praeities.
... o Likimas toks plonas ir kreivas,
tarsi dantys benamio šunies...
Man tos naktys bemiegės per sunkios,
Ir jau daug kas negrįš niekados.
... sukrešėjusios ašaros sunkias
iš dantim tais prakąstos žaizdos...
Nemokėdami duoti – tik imti,
Pavadiname tai Lemtimi.
... negalėjo lakštingala gimti tas,
Kas gimė kadais šunimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-09-09 23:02:50
įdomus pateikimas ir pati mintis :] patiko. pirmose strofose ir rimas geras, tačiau trečioj geriau skambėtų, jei pakeistum
" negalėjo lakštingala gimt tas, kuris gimė kadais šunimi" . Tavo valia, čia tik mano nuomonė ;)
:
Sukurta: 2005-09-09 19:02:05
o aš tai sako šuo:)
:
Sukurta: 2005-09-09 18:43:59
Nestandartinis. Patrauklus :) Paskutinis posmas švelnus. Pradžia kiek aštroka.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-09 17:00:06
Įdomus palyginimas su šuns dantimis. Sklandus darbas. Gerai.
Anonimas
Sukurta: 2005-09-09 13:59:03
dėl tos lakštingalos- tai atskira kalba- byla,
o poezija eilėraštis, dvasia jaučiama...
kabina mane...