Ne auksą – auksinį rudenį
Ant savo skraistės nešu,
Lapai sodrių kaštonų
Ir ilgakojų beržų
Šnara po mano kojomis.
Braido jais medžiai ir aš.
Myliu auksinį rudenį,
Jo baltapūkes miglas,
Kuriose slepiasi pasaka,
Eglių viršūnių strypai
Styro tarytum ašakos.
Ten, kur praskydę rūkai,
Didžiulis saulės ovalas
Drumstas lyg kūdroj vanduo.
Dar nevėlu, dar nešąla,
Dar tik ankstyvas ruduo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-10-15 14:57:42
grazu...;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-15 13:51:28
man labai gražus: vaizdingas ir negraudenantis, o šviesus ir skaidrus, nors saulės ovalas ir drumstas. :)