Miesto danguj ieškau žvaigždžių.
Viskas, ką matau - tik lėktuvų šviesos.
Mano Ikaras išskrido. Brangus, atleisk, pamiršk.

Ar dar pamena kas, kodėl tikiu tavim?
Visa tai apmokėjau savo šaknim,
šviesa mane ryja. Brangus, atleisk, tikėk.

Dykynė čia. Dėl to miesto galėčiau
parduot tikėjimą ir tamsą šviesoj.
Sutinku tik išgelbėt tave, Ikarai.

Lėktuvų šviesos apšviečia laibą
obelį ir diržą tarp jos šakų.
Mano Ikaras pakilo. Tikėjau tavim.

Pasilik monetų, jei plauksi tenai.
Keltininkas tave praleis – tu šviesus –
išdavusią gelbėti, mano kraujo brangus.

Ten jūra ir tavo akių gelmė. Tik
bokštai ir paukščiai nusvilusiom
plunksnom vaškuotom tenai...