–Vėl, dukruže, išdykauji –
Vis keliauji ir keliauji.
Ką šį rytą sumanei,
Kad ant stalo marškiniai?

– Į mažiuką varlinuką
Nešiu maudyti kačiuką.
Išsidirbo kaip paršelis –
Vietom rudas, vietom žalias.
Grynas vargas man su juo,
Mama, ar yra vanduo?

O mama iš virtuvėlės:
– Plaukt nemoka katinėlis.

Negirdėjo, nes neklausė
Puošmena namų didžiausia.
Eitų, bėgtų – slenkstis aukštas,
Rankoj – katinas ir šaukštas –

Tik išmaudžius pamaitins,
Ant virvelės pakabins.
Tegul saulė išdžiovina,
O vėliau iškeps ir blyną, –

Tyliai mintija panelė –
Vietoj marškinių – skarelė,
Sauskelnių seniai jokių,
Užpakaliuku pliku
Per kiemelį ir per veją,
O joje – kupstų kupstelių.

Štai už vieno ir suklumpa,
Katinukas vėju sprunka.
A-ja-jai, koks kyla triukšmas –
Tik raudojimas ir ūksmas.

Mūs mažiukė mergaičiukė
Murzina tarsi paršiukė –

Lopas rudas, lopas žalias –
Kaip tas katinas – paršelis.
Vos tik ją mama pamatė,
Tuo į glėbį, į tą patį
Mažą lauko baseinėlį,
O jisai – lyg akvarelė.
Spalvos liejasi pro šalį –
Čia darbavosi panelė.
----------------------------------
– Ai, koksai vanduo vėsus.
Mama, rankšluostis šiurkštus.