Spintoj kabo trys suknelės –
Visos rausvos su taškeliais.
Dydžiu skiriasi tiktai,
Vilki jas trys aitvarai…
Trys mažutės kiemo damos,
Kartais orios, kartais ramios,
Bet dažniausiai atvirkščiai –
Suvelnėja tie taškai.
Ramios, kol duris pasiekia,
Nei maištauja, anei rėkia
Bet vėliau trys boružėlės –
Jau ne šio darželio gėlės.
Laksto, siautėja laukais,
Balom, tvoromis, kiemais...
Kol ateina laikas grįžti.
Grįžt tai grįžt, bet kaip išdrįsti…
Tai kuri pirmoji eis?
Ji, nes jai greičiau atleis.
Tos, kurios geriau išmano,
Tempia mažąją iš klano.
Ji mažytė, jai neklius,
Mums, sesele – bus kaip bus.
Pažiūrėk pro durų plyšį,
Ar toli tas diržas kyši.
Leiski, paklausysiu aš.
Ša, mažiukei jau ne kas.
Ką tu, negirdi, kvatoja, –
Sako jai vidurinioji,
O dabar jau aš einu
Atsiimt savų velnių.
Neramu vienai vyriausiai,
Kliūna visada daugiausiai
Už save ir už anas –
Dvi mažutėles damas.
Vienas vargas su tėvais.
Tos suknelės su taškais
Nuolat išveda iš kelio,
Jau geriau mažiau taškelių...
Ir su neramia širdim
Šauna lyg strėlė pirmyn.
Mirksta vonioje pirmoji,
Prausia ją vidurinioji,
Ji – pas jas ir spragt duris,
Štai tėvai ir neįlįs...
Po kiek laiko trys pūkeliai –
Atslenka prie tėčio kelių
Švarūs, švelnūs ir meilučiai
Kamuolėliai trys minkštučiai.
------------------------------------

Namuose tyla, švara...
Štai ir pasaka baigta.
-------------------------------------
Šiek tiek margos, su taškeliais
Spintoj kabo trys suknelės…