Tie pasileidę vakarai,
O naktys
Dar labiau ištvirkę.
Už lango
Supasi klevai,
Tik debesys
Geismų pritvinkę
Vis laukia
Žaibiškos strėlės,
Kad fontanu
Galėtų trykšti.
Tie pasileidę vakarai
Užvaldė dieną
Vakarykštę
Ir žemė virto dangumi,
Ir sodai virto
Ievos sodais,
O besiraitantis
Žaltys
Supynė ir mintis
Ir protus.
Ir tegul būsim
Ištremti,
Ir tegul būsim
Atskalūnai.
Lai sualsuoja
Ugnimi
Šiąnakt ištroškę
Mūsų kūnai.
Rytai prisotinti
Gyvybės
Pavargę guli
Išsidraikę,
O mintyse
Tik vakarai
Ir naktys
Nuo kaitros
Paklaikę.